Page:Recueil des Historiens des Gaules et de la France, tome1.djvu/697

Cette page n’a pas encore été corrigée

DE GALLIS.

Zom. £M artx9»’ M 4 (a) Twù~ ~ww. xai tuf iMfKxapéml. IWw tmkm Iucnot 1~.L. fpmfwt àçbuumi ««Uwç I^ovtiç ôp«ç fc«é-XjtAxmv, wti ttrts mn&» m» fw^Jwwtoni<jocv. "ObV b> t* tycmwif nmmpitmrm «ûtoù K«p« tèv x«fu&»« «màrn ; wcvwc fc tè t$Ji rrrotpaxro. THpÇav & mi mOtjwu tawnv (b) *ES« ;p«>v oi 47<Hifu»>i «fiaw X^Sprapr^xai IXryov /iiv tij| «etpowri* tôv Pupctim, (e) fa 2«6fvo« xai 0 Asmuoc Kômtç ûiKxnpâTvyw fyXov. «xWfitvw xjxmfcrfar tè & ô^flis, fatfvaiv ti xarrippôv»j(T«v, <&ç ovZ bcaw&v àpûm ayâç iaofjivQv xai xèv KataajMt oûx iSXmatot diaza^éuv aywtv àiicrr^arivauy. "Eiri#.0ov ti om> aùroi ; fi») it(so«îi^of*ivw« ùg xat «ùio6e« rt a~.f>tr :6màov «iprimvrtç- xat èn«J»i îwl^«prov aùzoù, npè ; àrtornov Expomovro. T»v yàp ^mpiiuv ta tetnjJ«0TWT««, 0 Aj*6piopiÇ jrpoXoxtoa ; i|Xsv iÇ £ttxi)pwui«4 jip«ç toùç tiUfLatowî à>ç où% èxiiv <ti> noktn^aw ; xat «ùtèç /jOv /xirayi- I ttù<nutv lyij, -rei ; 3* aliouç fukànioQai ^cr^tat jtapipwcEV oÛTt 7«tp avry mtSap^iiv aùteùç, xai Pivots (lùluv rit wxtôî ijriftjawflat. R«x tovtou xai TVâijxnv aùtof ; !Jnwu, ̃rtjv ^iiv *E§«««*viav, ù ; xai xivdi/vtùouatv ây xarafutvaioi, xaTaXtTKtv jrpo ; ai arpariùTaf twàj nôjiç nou X«fiâÇovraç wç ta^urra fmair^vcii. Xxowravnç ai raixa oi bufiaioi JntiiTÔTiaav ( otXXuç ti xai Ô7t svTjpyjTKjTO noXià ùm toù Kai7apo$, xai /àptv aici ià ùnsvavrta îiJevat idoxii ) au- £ (jxEvaaà/jtfvef ti oitovSil tvôùç ày’ i<nttpaç aysiojixiîdav, xat <|A7t£«TovTtî iç Ta XeXo^iOjUva dtivw ; topàXijffav c ts yàp Kottos Trapa^fut firrà noXXoiv àntiXrto. Kai tôv 2aëcvov ci Xfiëpiopt| fxrrmifKfaTC fiiv »ç xai aaicuv ( ov« yàp toi ; yr/vofxivoiî nap-^v, xai Jtiorèç aùr» xai toti ît’ rôoxei Ecvai ) avXXa^>v di di) xai ànodûoa ; xat Ta ônkx xai nijv iffftjTa, xotiîxbvtkhv, inùi7«v eéX).a « xai ôrt Toioidt jjuvtoc ôvriç E -<ù ? -rqXcxsùruv ij/jkûv ôvruv ûp%lN iôtktn oirot /xiv 3i) Tot^ra fttaflov oi Je Xomol îtiJtt7ov pto iç to ̃xàforjiia. ôôsy oirav«ar»ixi<T(xv. ’») Vitiita verborum Uloruin icn^nra est ̃*« i >«f « IraAi’ai mf/ntrit, m ui iiuf *4f«£UfuîmH, hoc I est ptutyuam Ctetar in ftaliam proficùd M M ut lu- i brrnu eart, àmituil. Pracedit enim, minime visum Cirtari njwtAàl^ BritamUa mmiietu, à Oattia dm- c liât aim,<itti, :Wm0itaT GaUi pcr atMentUm C«um in c Britannia tflSwKta rxciutari ertot codem in lu- f li» hibrrnanft t Minime quidea certè atquo i hac de causa dico KribetMhun iW >«f >< n r«Aa-A MU I • tè ï

w 1 Inl ^b !

  • ̃ 1

̃aaot 1 ou» < Wl < aai- < s& 1

  • X- i
  • « l

1 qc- c( f piffi r xai c Lax t iàlt e d «a- P non rt ’K< fi «  TI n n ta* R ïw-Dri Mt< h b IX, ft jxa ft «>- S ti il

  • w a<

tt< "< ’•î^ia pl ra ; E ia. ikvvm ma» r^ftfp4wr î$ WmÊÊm W~~L)~~ .’t~ {M m MttM m !m ’SN~B o, ! ,< !<))~’S~ "tE’d~ [ tMtttM)tm’)H~hMt’t~~M*M~’ f1htt.,t .9 ~t~

’Mt~)~))tt[,))Ca.<t’<0 

i • «^fc^^w^p^» a^pvwmihmkp .waHHHWj HH* illt~ ~s.,piqll~ <wMt. B(a~èb)th~Mh~ t tum «t, émm Ambriori^e ; cmm» ««>tùs pi^teidi.»»»» mm, q»W «  pn»enb« ftoaMMCMi «Étalai («4». Branteniua- m haMH~~MR. Çotto leg»ti)cficermt at re vemeaa* 1 temtui eoft habebwrt, qubd «d defenio «»«nijMi»non«irtiarobomfcre, nec Cmurem powe oderitw advcnùm *e anma oootndere existnaaratt. Jfi» constitat», inopinatô Romanm a^. greaai «ont, pris» meurt» autmearam sese potitura* ooa&u quod obi non Moœsatt, ad dohun ae coaverterunt. Ambriorix ooOocatis kxàs apportunissinus insidiis, impetrato per cadu-Cceatorem odloquio, ad Rooianos venit, invitum se beOuin ipas facere dicens atque se quidem mutasse sttitentiani, ipais taqpen à reliquis cavendum esse neque enim eos atbt dicto au. dientes esse, et instituùse ipaos ooete prowma atkmri suadere se ut Eburoniam in qua cum suo parieuk» sint futuri reËoquant ; ad milite» «uteni »uo8 in proxiiua hiberna quàmoekrrimè commigreiit. His dictis adducti Romani eôque magis, quod AmbrioDrigem summis à Caesare benetidk afiW tum haoc ei gratiam referre vêle arbitrabantur, colkcti» vasis magna cum festinatione, statim sub vesperum profecti sunt, ac in insidias illapai magnam cladem pertulerunt, Cotta et muttis aliis extpniplô interfecti». At Sabinum Ambriorix, tamquam servaturu» $ ad se evocatum (et quia neque &ciimhî huic tnterfuerat in fide eum adhuc manere Subinus exiatimabat) comprehenswnque, armis ac veate exuttun, jaculis confixit, haec verba inter aKa addens Quitbiem dm tain Htù Kmtk nobit kommittu impenre mit» ? Hsec quidem illi passi stmt reliqui vero in castra unde exierant redieruht. Ibi t{m iffuru, m im ex BnUania ditwMw Matuamiu ta Gallia dm exercka hieaatanuB. Quod ipmun ronwlium Dio ractua futMe judical, ob mc»ton Galtomm notais etiwa jjijmuuuj Caaara. Lmmdavàu. (b) Ugcmllta ttnifmt, l’yM^M.n. rfirn ’HftCfifr, Xj fonder. Hic ooo Aabnorix wd Aa^iianx i Canaicnouunatar. (c) tefcndim ><*«•», lïr.. twwW– wm.