Page:Parépou - Atipa, 1885.djvu/113

Le texte de cette page a été corrigé et est conforme au fac-similé.

maché. Mo té waii li caba qué Tonnacri, Pouague ; a larhaut lariviè conça, oune so, to gain droai di wai ça bête yé la.

— Maskilili qué manman dileau ; ça yé la, yé an bas larivié. Li gain oune côté, en bas Latè blanc, qui gaini manman dileau ; nous passé la, la nouite. toute papaye rété, compè, lò nous rivé la. Oune coup nous tendé, landans cannon la :


Ça qui mangé bacove,
Penga manman dileau.

— Oune nègue qui pas draite, té wlé chanté ça chanté la, nous fait li caouca.

— Pitit mouché, qui té qué nous la, té gain bon temps meinme, pou fait ça prospétion la. Nous batte toute danbois larhaut la, nous pas trouvé meinme, dix sou la battée. Côté qui gain Jannao, gnanpoint l’ò. Yé té dit mo ça, mo pas té wlé crai.

— Ça zaffai yé la, ça bêtise, dit Atipa. Mo batte danbois passé to, mo pas gain wai engnin. A mentò to ca mentò. A pas mo to ké fait acrai, to wai Jannao, la danbois la. Zòte pas trouvé l’ò, pace li pas gain, côté zòte allé la.

— To pou ca crai Jannao qué Tonnacri,