Page:Parépou - Atipa, 1885.djvu/107

Le texte de cette page a été corrigé et est conforme au fac-similé.

— To pas wlé lessé to mauvé mékié la, dit Atipa, pou charadé ?

— Qui l’ò ça, réponne Sorossi.

— Pas fait lapin qui wangue qué mo, dit Atipa ; mo pas nommein to l’ò. Pisse a conça to ca réponne, heinbin ! oui ; a di l’ò la meinme, mo wlé palé to.

— Est-ce mo ca fait, ça zaffai la mo, dit Sorossi, qué còlè ? Ça qui dit, yé wai mo poté l’ò la sorossi, yé menti. Ça qui ca pio yé la, yé gain yé moune, Cayenne côté yé ca vini vendé l’ò la ; mo pa, mo pas gain. si beif pas té connaite so cò, li té wa valé grainne mombain ? Si moune yé la, té pou ca trouvé achetò, yé té wa vòlò ? To pas wai mo allé, la òte peye, vendé l’ò ?

— Fica tranquille, tendé, rouprendne Atipa ; to pou ké montré vié macaque fait la grimace. Lessé, lessé meinme, mo dit to.

— Prend dé, tois avance, tout patout, pas assez pou zòte ; zòte wlé prend l’ò moune yé la encò ; l’ò la a pas di nous. Ça qui ca crai piaye yé la, dit yé còde qui té maré la joustice la, li cassé, tendé. Ça qui continoin, yé chouval ké trounein nanne.

— Lò babe ou voésin ca boulé, rosé ou pa. Gadé qué oueil, lò blangue ké fatigué, di toute