Page:Parépou - Atipa, 1885.djvu/27

Le texte de cette page a été corrigé et est conforme au fac-similé.

— Di qui ça zòte ari conça, doumandé Wacapou ?

— Di oune nègue, réponne Atipa, qui té ca palé, francé. Frè ! si to té tendé, coument li ca sabré bête la.

— Zòte divaite ari meinme, dit Wacapou : Nègue qui kou mo yé la, zòte fica tranquille, tendé ; zòte pas savé ni a, ni b ; fait kou mo, palé zòte criole.

— Pas vrai, compè, dit Atipa ? Nous criole si douce.

— Ça voyage la, dit Wacapou, a bò d Sainnemari mo wlé allé ; li gain longtemps mo pas wai mo fanmi, et pis mo papa malade.

Yé pas rété longtemps la Dipi. Yé charadé, piti moceau, là-sous nègue ca croché francé yé la, et pis yé causé di òte quichose.

— En nous la dégrad, dit Atipa. Mo beinsoin acheté mangé. To pas gain engnin ca fait jodla, vini doujenein qué nous. Mo femme pas savé to Cayenne, li wa content di wai to.

— Mo bin fâché, réponne Wacapou ; mo pas prouvé jodla. Nous wa doujenein, ensembme, oune òte jou ; mo pronmette Auguisse di allé doujenein qué li.

Yé appelé Dipi, Wacapou peyé vèmouth yé la, et pis yé soti.